skinti


skinti
skìnti (skýti K; R, N), -a (skẽna, skìma), skýnė tr. K, Š, Rtr; N, Sut, RtŽ, M, L 1. H, R, N, K, atskirti šakutę, stiebelį, lapą, žiedą, vaisių nuo viso augalo, rėkšti, raškyti: Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus Mair. Skimù kvietkas LD352(Zt). Pumpas (lūgnes) skýt eidavo Rsn. Jurginus skẽna Lkv. Batvinienius reikia skìnt, paki žali, i duot gyvuliam Klt. Skìntas obuolys ilgiau stovi Dkš. Nuog tos obelės neskìnkit Dv. Obulai jau skenamì Lkv. Skẽna agurklus ir ėda Krš. Tevežie ji, teskiniẽ – jos tos uogos Nmk. Pamatė uogų skìnt, tai ir pirštines numetė Rm. Najau (nuėjau) prie tų uogų: nėr kam skýt Jrb. Kad ir neleida, vis tiek skìna [uogas] LKT111(Kltn). Gaidys inlipo in lazdyną ir skina riešutus, o vištelė lekia aplink ir karkia LTR(Rdm). Mes juos (ajerus) skìndavom, lauždavom – vidury tas branduolas skanus Mšk. Bijūnėlį lenkiau, gražų žiedą skýniau, bijūnėlio gražiais žiedais galvelę dabinau DrskD17. Eikš, mano bernyti, visų peikiamasis, kaip bijūnytis darže skinamasis RD70. Skinkie, mergele, žalias rūteles, tik nenuskinkie vargo šakelės LTR(Grv). Plauk, dalele, in kraštelį, mes tau skìnsim po lapelį (d.) Rod. Randu rūtas skìnamas ir vainiką pinamą JD748. Raudojo mergelė, rūtelius skindama D34. | prk.: Skìnti savo darbo vaisius 1, NdŽ. ^ Kad kalba – skìnte skìna (labai sklandžiai) Šts. Gyvenu kaip žirnis prie kelio: kas eina, tai skìna Lt. | refl. tr., intr. K: Mergelka skẽnas uogų virinties Krš. Anie nèskenas, o [obelų] šakas tratina Krš. Eičiau į darželį, skìnčiausi rūtelių JV277. | Skẽnas [uogos] su žieve Rdn.ėsti skabant, pešant: Ožka medžių lapus skẽna Lkv. Skatas (gyvuliai), angriuvęs dobiluosen, skìna visu žiomeniu Grv. 2. Sut, J, , NdŽ kirsti, kapoti (mišką, krūmus): Medžius skẽna Slnt. Skenu mišką D.Pošk. Aš akėjau ir naujieną skýniau Dv. Reiks pradėt skìnt raistelis – nors pievos bus Mlt. Tuojau vaikai ėmė alksnius skinti Žem. Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, slapta pardavinėjo ir par naktis skýnė A.Baran. Norėdamys javų gausą didinti, pradėjo svietą vergti lažais arba baudžiavomis, liepdamys jiems laukus platinti ir medes skinti S.Dauk. Dėko (dėl ko) anie tus karklynus nèskena lauku? Plng. Skyniau, skyniau skynimėlį par žalią girelę, taisiau, taisiau vieškelėlį an margą dvarelį LTR(Slk).arti: Skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytie Rp. 3. NdŽ iškertant, iškapojant, išlaužant kuo apaugusį ruožą, daryti, taisyti (kelią): Skìnsiv vieškelėlį par žalią girelę JV604. Netropyjau į girelę, patropyjau į darželį, par žalias rūteles skýniau vieškelėlį JV604. 4. Kos84, prk. šalinti kliūtis (norint išeiti, prasiveržti): Teko kautis ir ugnimi skinti sau kelią P.Cvir. Gediminui sau kelį skinant par rindas neprietelių, vylyčia pečius parvėrė S.Dauk. Briedis kelią skynė, arkliai muses gynė NS1363. ^ Du bėga, du gena (veja Klm), du kelią skẽna (vežimas ir arkliai) Grg, Tl, Pln. | refl. tr.: Eidami skýnėmos kelį sau kiek galėdami, bet papuolėm į plieną Žd. 5. NdŽ, Gs prk. naikinti, žudyti: Manydamas, kad mylimas jo bičiulis žuvo, jis nutarė atkeršyti, skindamas vieną po kito artyn slenkančius dragūnus . Meskim dalgius, imkim kardus, eisim priešų skinti LTR(Kp). Liga įsisuko ir skýnė vaikus Mrj. Giltinė skìna riebiuosius, o liesuosius palieka, kad nutuktų (juok.) Dkš. Tautoriai, įkandin vydamys, skynė laukan S.Dauk. Leido leido kulkužėles, skýnė ūlytėles JD1118. Kulkos skýnė priešus . 6. skilti (ugnį): Seniau ugnį skýnė iš kremenio (titnago) Lz. Ana dav jam skiltuvą, kur ugnį skìna Lz.
◊ kẽlią (naujùs keliùs) skìnti būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: Nelengva skinti pirmam kelią, nepalyginti lengviau žengti jau pramintu keliu sp. Skìnti naujùs keliùs moksle NdŽ.
kẽlią sáu skìnti(s) [alkū́nėmis] įveikiant kliūtis, siekti geresnės padėties: Neteko tau per kraują ir ašaras skinti sau kelio V.Krėv. Neturtingų tėvų sūnus savo darbu skynė sau kelią į šviesą Pt. Mokytis, skintis sau kelią į laimingą gyvenimą šiandien gali kiekvienas sp. Jis nenori, tiesiog negali alkūnėmis skintis sau kelio į geresnę vietą J.Gruš.
láurus skìnti 224, turėti pasisekimą, garsėti.
\ skinti; apskinti; atskinti; įskinti; išskinti; paišskinti; nuskinti; paskinti; persiskinti; praskinti; priskinti; suskinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • skinti — ski̇̀nti vksm. Per Jónines skýnėme gėlès ir pỹnėme vainikùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skintinis — skintìnis, ė adj. (2), skintinỹs, ė̃ (3a) 1. skinte skintas, raškytas: Skintiniaĩ, kieti tie obūliai DūnŽ. Skintìniai obuoliai ilgiau išstovi Prn. 2. skinte išskintas, iškirstas: Prie skintìniui keliui OG179 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • traškinti — 1 trãškinti ( yti K, Vn), ina, ino, tràškinti 1: tr. I, K, BzF189, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, Als, Krtn su garsu laužyti, treškinti, braškinti, tratinti: Jis trãškina medžius, t. y. laužo J. Kai linus mynė, tràškina tus linus i dainuoja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • braškinti — brãškinti ( yti), ina, ino, braškìnti, ìna, ìno 1. tr., intr. daryti, kad braškėtų, tarškinti: Ans brãškina su pirštais J. Langenyčios nebrãškink J. Girdi, kaip lytus brãškina į stogą! Kal. Šaltis tvorą brãškina K. Su dantimis braškinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskinti — paskìnti, pàskina, paskynė tr. NdŽ; M, L 1. N, Rtr, DŽ1 kiek skinti, paraškyti: Paskìnk batvinialapių karvėm Pb. Mama atnešė paskynus kmynų Rm. Išej paskìnt laiškų cibulių Btrm. Paskynė paskynė uogų, tik an dugno – einu puodų pirkt (greit… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paškinti — pãškinti ( yti), ina, ino, pàškinti 1. tr. FrnW, NdŽ deginti, pleškinti. 2. tr. S.Dauk trupinti, laužyti. 3. tr. garsiai kramtyti, ėsti: Vaikai riešutus kad pàškina Kair. Kiaulės kopūstus pàškina darže Kair. 4. tr. tratinti, braškinti: Nė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pleškinti — plẽškinti ( yti), ina, ino šnek. caus. pleškėti. 1. tr. K, Up, Sdb, Nmn, Žvr, An smarkiai, daug kūrenti, deginti: Plẽškina ir plẽškina par kiaurą dieną ugnį Vvr. Piemenys miške kad plẽškina žabus! Rk. Plẽškinau visą dieną, o kambariai šalti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skainioti — skainioti, ioja, iojo J.Jabl, Š, Rtr, BŽ624 1. Plv, Grl, Bsg iter. skinti 1: Žoleles skainioti vaistams DŽ. Vaikiukas įbėga į darželį, vali tus [jurginų] bumbuliukus skainioti Erž. Bobutės dabar gūrinėdamos skainioja visokias žoleles Grž. Kam tas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutriuškinti — sutriùškinti tr. KŽ 1. K, Rsn, LL319 sudaužyti, suskaldyti, sutraiškyti, suknežinti: Sutriùškinta butelis, in pušį kur daužta Švnc. Duris, langus, viską sutriùškino Ūd. Kalnujuos bažnyčią akmeninę sutriùškino par karą Jrb. Vanduo šitą tiltą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutruškinti — sutrùškinti žr. sutriuškinti: 1. SD126, R, R412,420, MŽ301,554, 555,569, NdŽ, KŽ Sutruškinu, sugurinu SD47. Šėpis yra į dulkes sutruškyta Rdž. Ledai rugius sutruškino MŽ. | Sutruškina visokias meisas į tokią dešrą – patį velnią sumala Krš. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.